Laikraštis

Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos mokslininkas: Europa, švelnink klimato kaitą, leisdama medžiams pasenti

rekomenduoja Miško festivalis

Vienas  iškiliausių klimato kaitą tiriančių mokslininkų,   prof. William Moomaw,  teigia, kad  Europos Sąjunga (ES)  turi unikalią galimybę sušvelninti grėsmingus klimato krizės padarinius ateities kartoms , išspręsdama problemas savo kieme ir leisdama  Europos miškams pasenti.

„Mes vis dar turime galimybę įtakoti šį procesą“, –  šią savaitę Briuselyje vykusioje diplomatinėje konferencijoje pasakojo   prof. W. Moomaw.  Šis mokslininkas yra  vienas pagrindinių   Nobelio premija apdovanoto  JT klimato kaitos pranešimo autorių.  Jis paragino ES lyderius vietoje skambių  politinių deklaracijų imtis  mokslu pagrįstų  realių veiksmų.

Kalbėdamas konferencijoje apie ES vaidmenį švelninant klimato kaitą, W. Moomaw pabrėžė pagrindinę  ES prieinamą priemonę: apsaugoti paskutinius  likusius  senus miškus.

Šis IPCC (Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos)  narys, cituodamas naujausius mokslinius rezultatus,  liudijančius įspūdingus senųjų  ir pirmykščių miškų anglies absorbavimo pajėgumus, teigė, kad ES turi  imtis priemonių sustabdyti nelegalius kirtimus, niokojančius senus miškus Rytų Europos šalyse, tokiose kaip Rumunija.

„Daug kalbama  apie medžių sodinimą“, – teigė W. Moomaw,  ir pridūrė, kad nors ilgainiui  tai yra  naudinga ir reikalinga,  kritiniu trumpuoju periodu iki 2030 m. “klimatui tai neturės reikšmės”.

Anot W. Moomaw, senų medžių kirtimas ir deginimas,  tam gabenant medieną net į Belgiją ar Nyderlandus, yra pagrindinė kliūtis, trukdanti ES pasiekti savo įsipareigojimus  sušvelninti klimato kaitą.

Anot mokslininko, siekiant pasiekti trumpalaikius tikslus,  reikia, kad ES  žiūrėtų toliau miškų atkūrimo ir jaunų miškų sodinimo, bei aktyviai imtųsi miškų išsaugojimo (ang. proforestation),  t.y. leistų medžiams pasenti.

„Miškų išsaugojimas artimiausiu metu – kai to reikia skubiausiai – pašalins ir sukaups daugiau anglies viename hektare nei apželdinimas mišku ir miško atsodinimas“, – sakė A. Moomaw, kviesdamas lyderius  nedelsiant imtis veiksmų  sukurti salygas  gamtai dirbti savo darbą

Moomaw pareiškimas  sutampo su COP25 ( JT klimato kaitos konferencijos) susitikimo pradžia Madride.  Jo metu pasaulio lyderiai tarsis dėl klimato ir aplinkos politikos, praėjus vos  kelioms dienoms po niūraus pranešimo,  kad šiemet,  nepaisant  ankstesnių pasaulinių  taršos mažinimo įsipareigojimų, anglies dvideginio išmetimas pasiekė visų laikų rekordą.

W. Moomaw  yra vienas iš 11 000 klimato mokslininkų, pasirašiusių įspėjimą, kad jei nebus imtasi veiksmingų klimato kaitos švelninimo priemonių, žmonija susidurs su „neapsakomomis kančiomis“.  Jis atkreipė dėmesį, kad  ES Parlamentas laikosi klaidingos  ir iškreiptos „anglies dvideginio neutralumo“ koncepcijos, kuri nėra  pagrįsta mokslu.

Šiuo metu  dauguma Europos  šalių savo anglies dvideginio taršos mažinimo tikslus bando pasiekti, degindamos medienos granules vietoje anglių. Europos Sąjungos  finansinė parama medieną deginančioms jėgainėms prilygsta, tarkime, saulės baterijoms, nepaisant to, kad net pagal pačius nuolaidžiausius scenarijus  biomasės elektrinės išskiria mažiausiai dešimt kartų daugiau anglies, net kai atsižvelgiama į energiją, kurios pareiklauja saulės baterijų gamyba. „Drax“ jėgainė šiaurės Anglijoje, kur sudeginama daugiau medienos nei bet kurioje elektrinėje Žemėje, per dieną gauna apie 2 mln. eurų subsidijų.

„ES Parlamentas nusprendė, kad mediena yra neutrali anglies požiūriu,  remdamasi savo apibrėžimais, o ne mokslu“, – teigė  W. Moomaw ir pažymėjo, kad ES bioenergetikos sektorius, kuris, be kita ko, priklausomas nuo miškų kirtimų, labiau prisideda prie anglies išmetimo į atmosferą nei anglis.

Degindami medieną energijai gaminti, į atmosferą išskiriame daug anglies dvideginio.  Ilgainiui, jei miškas atsikurs, ši anglis bus išsiurbta atgal. Bet ILGAINIUI šiuo kritišku metu yra per ilgas laiko tarpas – kaip praėjusių metų rudenį paaiškino Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija,  įspėjusi, kad per artimiausius kelis dešimtmečius  galime  negrįžtamai suardyti klimato pusiausvyrą. Taigi,  trumpalaikėje perspektyvoje mediena yra tolygi iškastiniam kurui, o klimato prasme  trumpalaikė perspektyva dabar yra  svarbiausia. Kaip M.I.T. tyrimas paskelbė praėjusiais metais,  jei miškai atauga,  tai anglies skola, susidariusi deginant medienos granules,  yra gražinama  44-100 metų bėgyje, o per tą laiką išmesta anglis gali sukelti negrįžtamą poveikį aplinkai.

„Argumentas, kad  mediena anglies atžvilgiu neutrali, nes atsinaujina, prašauna pro šalį, nes mes turime daryti visai ką kitą- leisti augalams augti“, – teigė Moomaw, pažymėdamas, kad didžioji dalis Skandinavijos miškų yra paversti medžių ūkiais,  kur medžiams  niekada neleidžiama  užaugti tiek,  kad  jie galėtų kaupti anglį.

Dėl ankstesnio politinių lyderių neveiksnumo reaguojant  į mokslo bendruomenės ir pilietinės visuomenės raginimus kovoti su klimato kaita, situacija  tapo kritiška ir reikalaujanti drastiškų priemonių,  siekiant apriboti blogiausias  planetos šiltėjimo pasekmes aplinkai ir žmonių bendruomenėms.

Moomaw gyrė jaunų kartų ryžtą siekti ambicingų veiksmų  klimato kaitai švelninti ir teigė, kad yra „be galo svarbu“, kad ES imtųsi vadovaujančio vaidmens mažinant atotrūkį tarp žodžių ir veiksmų.

 

 

Parengta pagal Gabriela Galindo straipsnį  „The Brussels Times“ : ‘Let the forests grow’: protecting old trees key in EU’s fight against climate change https://www.brusselstimes.com/belgium/81303/let-the-forests-grow-protecting-old-trees-key-in-eus-fight-against-climate-change/ ir Bill McKibben straipsnį  „ The New Yorker”:  Don’t Burn Trees to Fight Climate Change—Let Them Grow  https://www.newyorker.com/news/daily-comment/dont-burn-trees-to-fight-climate-changelet-them-grow

Fotografijos autorius: Janusz Korbel

Taip pat rekomenduojame:

Miško festivalio publikacija/ ištrauka iš knygos
„Prognozuoju civilizacijos žlugimą. Todėl man labiausiai rūpi, kaip pasiruošti ...] psichologinei traumai, kuri ištiks, kai žmonės suvoks, kas vyksta“, – sako Kambrijos universiteto prof. Jemas Bendellis.
Alan Watts Featherstone TED kalba apie atkuriamus Kaledonijos miškus.