Skaitiniai

Eko-logiška architektūra: kartais geriausia palikti ramybeje

Ekologiškas  ir etiškas  požiūris  į erdves transformuoja  architektūrą: 2021 m. „Pritzker“  premija , aukščiausia architektūros garbė,  skirta architektams  Anne Lacaton ir Jean-Philippe Vassal, kuriantiems pagal  priesaką: „niekada negriauk, niekada neardyk – visada pritaikyk, pertvarkyk ir panaudok dar kartą.“   Anot A. Lacaton, „transformacija tai – galimybė pagerinti tai, kas jau yra. Griovimas yra lengvas, bet trumparegis  sprendimas. Tai švaistantis poelgis:  švaistoma energija, medžiagos,  naikinama istorija. Be to, tai kuria labai neigiamas socialines pasekmes. Mums tai – smurto aktas “. 

Šie architektai buvo įvertinti už tai, kad  per savo  30-ties metų karjerą  išplėtojo  gamtai jautrų ir ekonomišką požiūrį  į erdves ir statinius, veikdami ypač destruktyviu laikotarpiu, kai pasaulyje vyravo ardantys ir daug išteklių reikalaujantys “atsinaujinimo” projektai. Kurdami  įvairiausias erdves- nuo socialinių būstų iki šiuolaikinio meno centrų-  šie architektai visada siekia ne pakeisti sena nauju, o tvariausiu būdu  ir mažiausiomis sąnaudomis patobulinti tai, kas jau egzistuoja.  

Kai „Lacaton & Vassal“ buvo pavesta pertvarkyti viešąją aikštę Bordo mieste, architektai patarė užsakovui palikti aikštę ramybėje. Jie manė, kad aikštė  buvo puiki esamoje būklėje, ir kad valstybės pinigai būtų naudingiau išleisti kitur. Anot J.P. Vassal, architektas turėtų būti kaip geras gydytojas, kuris neišrašinėja vaistų be  rimto reikalo.  Skyrę laiko įdėmiam aikštės stebėjimui,  architektai diagnozavo, kad ten tiesiog reikia  atvežti  šiek tiek naujo žvyro.

Praktiškas architektų požiūris labiausiai matomas jų darbuose perkuriant viešuosius būstus Prancūzijoje, kur jie pertvarkė daugybę kvartalų Paryžiuje ir Bordo, padidindami butus aplinkai draugišku būdu. 2000-ųjų pradžioje, kai Prancūzijos valstybė skyrė po 167 000 eurų kiekvieno buto nugriovimui ir atstatymui,  A. Lacaton ir J.P. Vassal  teigė, kad  už trigubai mažesnę kainą jie gali perprojektuoti, išplėsti ir atnaujinti egzistuojančius būstus. Ir jie tai įrodė. Jie transformavo  Tour Bois le Prêtre   100 butų pastatą  Paryžiuje praplėsdami daugiaaukštį  namą trimis metrais iš visų pusių ir apvilkdami jį nauja stiklo danga.  Namo gyventojai, kuriems statybų metu net nereikėjo išsikraustyti, po remonto  galėjo džiaugtis padidėjusiu gyvenamu plotu,  šviesesniais būstais,  naujomis šiltomis įstiklintomis terasomis bei žiemos sodais ir mažesnėmis sąskaitomis už šildymą. 

“Lacaton ir Vassal pakoregavo pačios architektūros profesijos apibrėžimą”, – sakė Pritzker prizo žiuri, „savo darbais jie atgaivino modernizmo viltis ir svajones pagerinti  žmonių gyvenimą, tuo pačiu reaguojant į mūsų laikų klimato ir ekologines situacijas, bei  į socialines aktualijas.“ Žiuri nuomone  jų architektūra yra yra  „tokia pat stipri  tiek savo formomis , tiek  įsitikinimais, tokia pat skaidri  tiek estetine, tiek etine prasme“.

Parengta pagal: 

https://www.pritzkerprize.com/laureates/anne-lacaton-and-jean-philippe-vassal

https://www.theguardian.com/artanddesign/2021/mar/16/lacaton-vassal-unflashy-french-architectures-pritzker-prize

https://www.dezeen.com/2013/04/16/tour-bois-le-pretre-by-frederic-druot-anne-lacaton-and-jean-philippe-vassal/