2022 kūrybinės rezidencijos: ATOKVĖPIS // 2022 creative residencies: RESPITE
LT (English bellow):
2022- ųjų rugpjūtį apie keturiasdešimt svečių iš Lietuvos, Ukrainos, Latvijos, Australijos, Anglijos, Kanados, Vokietijos, Olandijos ir Baltarusijos susirinko į seną sodybą Šimonių girioje kūrybiniam eksperimentui: per savaitę iki šiol vienas kito nepažinoję žmonės ketino kartu sukurti renginį. Vieni stovyklautojai buvo profesionalūs dailininkai, dramaturgai, fotografai ir kitokie kūrėjai, kiti – paaugliai, atvykę mokytis kūrybinio rašymo ir kino kūrimo. Septynis kartus kilo ir leidosi saulė. Naktimis pilnėjo mėnulis. Pasaulis už miško lyg ištirpo, nes gyvenom nepasiekiami interneto. Braidėm po rūką, klausėmės skurzdėlynų ir maudėmės upėje. Vakarais kaitinomės pirtyje, šokom ir žiūrėjom filmus. Kartais, sėdėdami aplink ugnį, dalinomės savo patyrimais ir apmąstymais, kaip jaučiamės gyvendami pandemijos, ekocido ir karo sąlygomis. Kai kurie iš mūsų buvo neseniai ištrūkę iš Ukrainoje vykstančio karo. Susigyvenom taip, kad paskui sunku buvo skirtis. Miškas tapo mūsų namais ir kūrybos erdve. Kartu žaidėm ir kūrėm dieną ir naktį, kartais užmigdami tik paryčiais, kylant saulei. Taip gimė ne tik baigiamojo renginio programa, bet ir du trumpi filmai, dešimtys rašinių ir nuotraukų, keletas paveikslų ir dainų. Į renginį susirinkusius svečius išsivedėm į bendrai kurtą teatralizuotą kelionę po mūsų miško buveines. Vėliau panirom į vietogarsių- muzikinį performansą, dailės parodą, stovykloje sukurtų filmų premjeras ir šokius. Stovykla pasibaigė, bet čia užgimusi bendruomenė gyvuoja ir toliau.
EN:
In August 2022, about forty guests from Lithuania, Ukraine, Latvia, Australia, England, Canada, Germany, Holland and Belarus gathered at an old farmhouse in the Šimonių forest for a creative experiment: during one week, people, who had not known each other until then, were going to create an event together. Some campers were professional painters, playwrights, photographers and other creatives, others were teenagers who came to learn creative writing and filmmaking. The sun rose and set seven times. The moon was getting fuller every night. The world outside the forest seemed to melt away as we lived disconnected from the Internet. We waded through fog, listened to anthills and swam in the river. In the evenings we warmed up in the sauna, danced and watched movies. Sometimes, sitting around the fire, we shared our experiences and reflections on how it feels to live through pandemic, ecocide and war. Some of us had just recently escaped the war in Ukraine. We got so close it was difficult to separate afterwards. The forest had become our home. We were immersed into creative process day and night, sometimes falling asleep in the morning when the sun was rising. In this way, two short films, dozens of essays and photographs, several drawings, paintings and songs emerged. We took the guests who came to our closing event on a theatrical tour of our forest habitats. The same evening together we enjoyed a soundscape-musical performance, an art exhibition, short film premieres and dances. The camp has ended, but the community that emerged here lives on.
Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Anykščių rajono savivaldybė / The project is financed by Lithuanian Council for Culture
